pradūkas

×pradū̃kas (rus. пpoдyx) sm. (2) Kv, Kri duonkepės krosnies šilumą reguliuojanti skylė (pro ją kūrenant eina dūmai į kaminą), garvelka: Kur dūkas iš pečiaus išeina, bus pradūkas, t. y. speltė J. Užkišk pradū̃ką, kad neišauštų pečius Grš. Ką čia norėt, kad duona iškeptų: juk pradū̃kas neužkištas pasiliko! Skr. Kur pliauskas džiovinti sukiša, te pradūkas J. Kaip tik jis traukė iš pradūkų [pirtyje] akmeniuką, tuoj kapt merga jam už rankos LMD(Lkš). Užkimšk pradūkus, pečius atšals Mrj. ^ Eik tu, peklos pradū̃ke! Lkč.